žiovalius

žiovãlius, -ė smob. (2) DŽ, NdŽ 1. žioplys, išsižiojėlis: Jijė buvo tokia žiovãlė J. Ką tu klausai to žiovaliaus Rs. 2. liežuvautojas: Neklausyk tų bjaurių žiovãlių Skr. 3. Žvr kas rėkia, šūkauja: Tas vaikas tikras žiovãlius, nė minutei nuo jo negali atsitraukt Snt.